Turizmas sugeneruoja daugiau nei 10 proc. pasaulio BVP. Turizmo ekspertai sako, kad ir Lietuva turi milžinišką potencialą turizmui vystyti ir kad turizmo sektorius gali tapti pelninga ūkio šaka, nešti ekonominę naudą valstybei.
Kol kas turizmas Lietuvoje sukuria tik 4,89 proc. BVP. Tuo metu Latvijoje – 8,26, o Estijoje – 15,23 proc. Jeigu matuotume pinigais, prarandame mažiausiai pora milijardų eurų kasmet.
Turizmo plėtros nėra nei Vyriausybės, nei savivaldybių tarybų prioritetų sąraše. Turime Turizmo politikos skyrių Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, tačiau ar turime turizmo politiką? Turizmo rinkodarai skiriame mažiausiai ES – tik 2,3 mln. eurų, kai pvz. Vengrija – 49, Airija – 35 mln. eurų.
Po karantino pasipylę keliauti po Lietuvos apylinkes visi pamatėme – kiek neišnaudotų galimybių!
Dzūkija, gyvenanti gamtos ritmu, savo upėmis, ežerais, pelkėmis ir giriomis ypatingai patraukli ieškantiems lėtojo turizmo. Žygiai baidarėmis, grikių kelias, Merkinės, Veisiejų, Metelių apžvalgos bokštai, pėsčiųjų žygiai partizanų takais – tai, kas šiandien vilioja žmones į Dzūkiją.
Dzūkiškos bapkos kepimas, grybavimas su vieciniais ar ornitologinis turizmas – taip pat gali tapti turistų traukos taškais. Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ ekspertai rekomenduoja kviesti juos į Dzūkiją, kaip į vieną regioną. Esu įsitikinusi, jog turistui visai nesvarbu, kur baigiasi savivaldybės ribos, kas yra vieno ar kito objekto šeimininkas. Jam reikia aiškių atsakymų: ką pamatyti ir ką veikti, kur apsistoti ir kur pavalgyti?
Išvystyta kelionių industrija, kulinarinis, potyrių, edukacinis, konferencinis, verslo ar sveikatinimo turizmas gali sugeneruoti papildomų pajamų savivaldybių biudžetams, darbo vietų mūsų žmonėms, naujų galimybių smulkiesiems vietos gamintojams ir augintojams. Pasaulyje 1 iš 10 darbuotojų dirba su turizmu susijusius darbus, Lietuvoje – tik 1 iš 20.
Ar galėtų Dzūkijos savivaldybės susitarti dėl vieningos turizmo rinkodaros, bendrų projektų, maršrutų, turizmo produktų, infrastruktūros vystymo, suvienyti jėgas ir pristatyti Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonus, kaip vieną regioną – Dzūkiją?! Kaip unikalius Dzūkijos gamtos išteklius panaudoti darnaus turizmo plėtrai? Kaip po karantino išgyvena turizmo verslas ir kokios naujos galimybės veriasi turizmo plėtrai? Kas turi būti svarbiausia turizmo politikos formuotojams? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosiu drauge su dzūkais – diskusijoje „Ar gali dzūkai pragyventi iš turizmo?