Visko Alytuje yra – talentingų ir veiklių žmonių, unikalios infrastruktūros, strategų, kvalifikacijos kėlimo galimybių, gilias tradicijas turinčių pramonės įmonių. Visgi kodėl patogaus gyventi ir verslauti miesto raida užstrigusi?
Aptarti šešto pagal dydį Lietuvos miesto ateities Alytaus aerodrome susirinkę verslo, savivaldos, švietimo ir bendruomenės atstovai sutaria – pirmiausia trūksta susikalbėjimo, sinergijos tarp valdžios, verslo ir visuomenės bei aiškaus apsisprendimo, kokią raidos kryptį renkamės. Spartesnę miesto ir viso regiono raidą stabdo ir korupcija, neskaidrūs viešieji pirkimai, dažnai interesų grupėms, o ne bendram krašto gėriui palankūs sprendimai bei politinės valios trūkumas, sprendžiant įsisenėjusias problemas.
„Noriu tik vieno, kad tik vaikai turėtų darbo ir anūkai augtų ne ispanijose“, – sako alytiškė iš Putinų bendruomenės. Net trys ketvirtadaliai emigravusių alytiškių pasirengę sugrįžti, jeigu tik regione atsiras gerai apmokamo darbo, tai patvirtina ir pasaulio alytiškius telkianti žurnalistė Vilija Ramanauskienė.
Lyg panacėja naujų darbo vietų kūrimui viešojoje erdvėje jau kuris laikas aptarinėjamas laisvosios ekonominės zonos (LEZ) kūrimas Alytuje. Tačiau jau vien vietos parinkimas tapo nesibaigiančių politinių rietenų klausimu.
„Jeigu paklaustumėm gyventojų, ar reikia mums LEZ‘o, atsakytų taip, tačiau iš tikrųjų žmonėms reikia pajamų, ir vien tik LEZ‘o atsiradimas to dar negarantuoja, jeigu rytoj atsiranda LEZ‘as, kodėl investuotojas turėtų rinktis Alytų, o ne Kauną?“, – aktyviai diskutavo Alytaus miesto mero patarėjas Aurelijus Jaruševičius.
Pramonės miestu vadinamas Alytus dabar pagamina 4,5 procento Lietuvos pramonės produkcijos, veikia ir 70 užsienio kapitalo įmonių. Deja, verslininkai pripažįsta – naujos investicijos, inovatyvūs verslai, moderniosios technologijos, aukštos pridėtinės vertės produktai Alytų aplenkia. Mažėja ir tiesioginių užsienio investicijų.
Svajojant apie plyno lauko investicijas, gyvybiškai svarbu magistraliniai keliai. Nors Alytus geografiškai geroje vietoje, tačiau magistraliniai keliai čia neina, mes tarsi atkirsti. Magistraliniai keliai Alytus-Kaunas, Alytus-Vilnius – jau nacionalinės svarbos užduotis. Tačiau net ir geriausiais keliais atvykęs investuotojas gali apsisukti, jeigu bus sutiktas atsainiai. O kiek tokių turime?
Verslininkai mano, jog daugelį problemų būtų galima išspręsti, jeigu būtų sujungtos Alytaus miesto ir rajono savivaldybės. Anot UAB „Jundos stalių gaminiai“ direktoriaus Gedimino Jegelevičiaus, tai būtų postūmis pirmyn, bet politikai to bijo, nors turėtų rūpėti ne sava kėdė, o krašto ateitis, žmonės.
Idėjų, kokius verslus galima vystyti Alytaus regione, turi ir patys vietos verslininkai – tačiau ir jiems reikia paskatų. Šiandien čia veikiančios įmonės pačios ieško investuotojų turimoms privačioms patalpomis įveiklinti.
Verslininkai įsitikinę, reikia kitokio valstybinio požiūrio į verslą regionuose. „Jeigu į regionus būtų nukreiptos lėšos, o verslininkai prie projektų galėtų prisidėti sava dalimi – verslas čia suklestėtų, reikia duoti paskatos ir jau veikiančioms įmonėms“, – įsitikinęs kelis dešimtmečius sėkmingai Alytuje verslą plečiantis verslininkas Andrius Jakštas.
Aerodromo ateitį alytiškiai mato sinergijoje su aviacijos verslo įmonėmis, tuomet atsirastų ir aviacijos specialistų rengimo poreikis Alytaus profesinio rengimo centre ir Alytaus kolegijoje. „Mes turime viziją, tačiau tam trūksta supratimo ir lygiaverčio bendravimo su miesto savivaldybe, tada gali būti derami sprendimai, o ne nurodymai „tik mes žinome, ką daryti“, – sako Alytaus aeroklubo vadovas Kęstutis Urbonavičius.
Būtina ne kritikuoti, o padėti ir drauge siekti naudos miestui ir jo gyventojams.
Užsienio investicijų pritraukimui į Alytų turi būti mestos jungtinės kelių rajonų valdžios, šalies diplomatų, verslo strategų ir švietimo įstaigų pastangos.
Hoalistinio, visaapimančio požiūrio reikia ir įveiklinant seną, dar nuo sovietmečio likusią infrastruktūrą, geležinkelį, buvusį Medvilnės kombinatą, gamyklos „Coca cola“ pastatus. Rizikingų investicijų nereikia, tačiau reikia pasvertų sprendimų, kaip legalizuoti sunkiąją pramonę ir suteikti impulsą kurtis startuoliams.
Miesto ir regiono plėtrą stabdo ir korupcija, nepotizmas, neskaidrūs viešieji pirkimai, dažnai atskiroms interesų grupėms, o ne bendrajam žmonių gėriui palankūs sprendimai. Tai alytiškiai vadina didžiausiu skauduliu, stabdančiu spartesnę regiono raidą. Akivaizdu, jog pilietinė visuomenė bunda, tačiau vis dar ne taip aktyviai, kad būtų pajėgi stabdyti savivalę. Šviežiausias pavyzdys – apskrities ligoninės chirurgijos skyriaus remonto konkursas. „Man darosi gėda, kaip tokius dalykus galima toleruoti“, – bodisi vietos verslininkai.
Nesaugios, rizikingos investicijos – dar viena problema ne tik Alytaus mieste, tačiau ir visoje šalyje. Renkantis investicijas būtina vertinti jas ne tik per poveikio aplinkai, bet ir per nacionalinio saugumo prizmę. Požiūris „pinigai nekvepia“ gali būti pavojingas visų mūsų ateičiai. Dėl vieno prastos reputacijos investuotojo, gali iš miesto išeiti kiti.
Investicijų pritraukimui svarbu ir kvalifikuoti darbuotojai. Alytus nėra pigios darbo jėgos miestas Investavus į žmones, jų gebėjimus – galėsime konkuruoti ne pigia, o našia darbo jėga. Juolab, kad tam turime dideles galimybes. Jau šiemet Alytaus kolegijos patalpose pradeda veikti VDU, VGTU, KTU, MRU studijų programos – inžinerijos, verslo logistikos, įmonių valdymo, turizmo industrijos, sveikatos politikos. Alytaus profesinio rengimo centras, profesinės Varėnos, Daugų, Veisiejų verslo ir technologijų mokyklos – milžiniškas potencialas kvalifikuotų specialistų rengimui.
Paskatų reikia ir jaunus žmones įdarbinančioms įmonėms. Kaip vieną iš galimų pagalbos įrankių verslininkai įvardija pakaitinių vasaros darbuotojų pritraukimą. Kai kurios savivaldybės kompensuoja darbo užmokesčio dalį įmonėms, vasarą įdarbinančioms jaunuolius nuo 16 metų. „Visi nori atostogauti, verslui būtų gerai įtraukti tokius laisvus jaunuolius į procesą“, – tikina šie. Taip pat turėtų būti apmokama ir studentų praktika, jog įmonės būtų suinteresuotos šiuos praktikantus apmokyti.
Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras tikina, jog su verslo atstovais, savivaldybių vadovais nuolatos tariamasi, todėl ir gerųjų pavyzdžių nestinga, kuomet kartu dirbant ugdomi žmogiškieji ištekliai: „Visgi mes irgi turime matyti aiškią strategiją, tiek miesto, rajono, tiek regiono, nes įžvelgti dinamiškame pasaulyje ne viską galime. Reikia matyti ateitį: tiek organizacijoms, tiek regionui, tiek kiekvienam iš mūsų.“
Anot Alytaus miesto mero patarėjo A. Jaruševičiaus, spręsdami švietimo sistemos problemas mieste, koreguojame ir kitas. Miestas tarsi identifikuoja, jog trūksta inžinerinės pakraipos specialistų, tačiau panaikindami pagrindines mokyklas ir ragindami eiti į gimnazijas tarsi orientuoja į aukštąjį mokslą. Jaunuoliui rinktis profesinį mokymą po pagrindinio, o ne gimnazijos suolo būtų patogiau.
„Kvotų sistema, ką turi mokytis jaunuoliai, turi veikti, tačiau turime mokiniui sudaryti sąlygas ir rinktis“, – įsitikinęs APRC direktorius.
Idėjų, ko reikia, kad Alytus suklestėtų alytiškiai turi daug. Tačiau reikia konsoliduotų pastangų, kad Alytus pelnytų pramonės miesto titulą, kaip ir tam, kad Pirmajame Alytuje Šv. Liudviko bažnyčioje nenustotų skambėtų unikalūs vargonai.