KVIEČIU Alytaus ir visos Dzūkijos verslininkus, aukštųjų ir profesinių mokyklų vadovus, savivaldybių atstovus, visus, kam rūpi spartesnė Alytaus miesto ir rajono bei visos Dzūkijos raida, į dalykinę diskusiją-pikniką „Alytus – verslo galimybių ir sėkmingų investicijų miestas“.
Rugsėjo 10 d. 17 val. Alytaus aerodrome pasikalbėkime apie Dzūkijos sostinės unikalumą ir privalumus, konkurencinius pranašumus, verslo idėjas, profesinio žmonių rengimo ir perkvalifikavimo reikalus.
Alytaus verslininkai sako, kad galimybių Alytuje verslui tikrai daug – ir patalpų, ir infrastruktūros nestinga, tačiau šios menkai išnaudojamos. Daug didesnė problema – darbuotojų ir vadybos kompetencijos, sinergija su vietos valdžia.
Alytus – šeštas pagal dydį Lietuvos miestas, verslo galimybių ir sėkmingų investicijų miestas. Čia jau dabar sėkmingai vystoma mašinų ir įrenginių gamyba, baldų, stiklo, chemijos, siuvimo, maisto pramonė. Pagaminama 4,5 procento Lietuvos pramonės produkcijos, veikia per 70 užsienio kapitalo įmonių. Suomijos, Norvegijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos investicijos suteikia miestui patikimumo, geografinė padėtis, išlikusi pamatinė infrastruktūra, geros galimybės rengti kvalifikuotus specialistus yra milžiniškas potencialas tapti Lietuvos pramonės lyderiu.
Kol kas Dzūkijos regione tėra 14 bendrovių, kuriose dirba daugiau nei 250 žmonių ir tai, deja, vienas mažiausių skaičių Lietuvoje. Mažėja ir tiesioginių užsienio investicijų. Apgalvota pramonės miesto strategija gali tapti proveržiu visam Dzūkijos regionui. Tam pirmiausiai reikia susikalbėjimo ir politinės valios kertiniams sprendimams.
Kol kas Pirmajame Alytuje nesibaigiantis konfliktas – Aerodromas ar LEZ ?!
Tuo metu potencialūs investuotojai analizuoja ne tik mokestinę aplinką, žemės sklypus, yra ar ne regione reikiamos kvalifikacijos žmonių, jie matuoja ir korupcijos lygį, stebi politinę situaciją ir visuomenės nuotaikas. Keičiamos spynos ir raktai, teismai ir nesuprantamai pristatytos galimybių studijos, nepaaiškinti strateginiai sprendimai, susiskaldymas į interesų grupes – patrauklumo neprideda.
Investicijos neis į konfliktų zoną. Būtinas politinis sutarimas tarp Dzūkijos savivaldybių dėl strateginių, investicijų pritraukimui svarbių dalykų. O gal ir aerodromas, ir LEZ? Gal net vienas kitą papildydami? Gal apjungti, konsoliduoti miesto ir rajono pajėgas ir pastangas? O kvalifikuotų specialistų rengimui visų 3 Dzūkijos rajonų potencialą ir profesines mokyklas, kad taptume patrauklesni ir užsienio investicijoms, ir saviems verslininkams.
Šeimininkiškas, visaapimantis požiūris reikalauja atsakymų, kaip panaudoti ir seną, dar nuo sovietmečio likusią infrastruktūrą, industrinį parką, ką daryti su buvusiu Medvilnės kombinatu? Rizikingų investicijų nereikia, tačiau reikia pasvertų sprendimų, kaip legalizuoti sunkiąją pramonę. Gelžbetonio gamykla taip ir liko tik planuose, nes vilkinami sprendimai atbaidė investuotoją. Investuotojui reikia aiškumo ir dėl teisinės aplinkos, ir dėl žemėtvarkos.
„Rajonas miestui neatiduos, miestas neįsileis“, – tuščios politinės ambicijos ar grupiniai interesai stabdo regiono raidą, atima iš žmonių galimybes dirbti ir užsidirbti. Kol nėra politinės valios sujungti žiedines savivaldybes, reikia galvoti, kaip išnaudoti esamus kaimynystės privalumus. Kiekvienoje savivaldybėje neatsiras po 300 darbo vietų sukuriantį investuotoją. LEZ, pramonės parkai turi tarnauti visam regionui.
Ekonomikos ateitis – moderniosios technologijos, aukštos pridėtinės vertės produktai. Alytus turi ambiciją tapti universitetų miestu – jau šiemet Alytaus kolegijos patalpose pradeda veikti VDU, VGTU, KTU, MRU studijų programos – inžinerijos, verslo logistikos, įmonių valdymo, turizmo industrijos, sveikatos politikos. Studijos arčiau namų pasiteisins tik tuo atveju, jeigu mokslo potencialas bus išnaudotas inovatyviems sprendimams. Gal ten atsiras idėjų, ką padaryti su Aerodromu, Medvilnės kombinatu, buvusiais globos namais, kad jie generuotų pinigus visam regionui.
Alytaus profesinio rengimo centras, profesinės Varėnos, Daugų, Veisiejų verslo ir technologijų mokyklos savo egzistencijos irgi neturėtų dangstyti „oriniais“ mokiniais, nes kvalifikuotų specialistų paklausa milžiniška ir jau vežamės juos iš Baltarusijos ir Ukrainos. Konsoliduotos verslo įmonių, aukštųjų ir profesinių mokyklų, užimtumo centrų pajėgos, nacionalinis studentų ir darbuotojų mobilumas, gali atliepti ne tik mūsų regiono verslo poreikius.
Profesinių mokyklų vaidmuo svarbus ne tik pokarantininiame DNR – ekonomikos gelbėjimo plane. Profesinis žmonių rengimas ir perkvalifikavimas tampa rimtu ateities iššūkiu. Turime daugiau nei 70 valstybinių profesinio rengimo įstaigų. Kasmet profesiniam žmonių rengimui išleidžiame 85 milijonus eurų. Ir vis tiek darbdaviai ir investuotojai skundžiasi – trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Kažkur nesusikalbame.
Nors turime ir gražių darbdavių ir mokslo įstaigų bendradarbiavimo, pameistrystės, persikvalifikavimo pavyzdžių.
Pasidalinkime patirtimis.